Virsmai
Tyrinėk, svajok, tapk atradėju

Parasparnio pilotas Dainius Liegus apie ekstremalaus sporto įtaką gyvenimui ir misiją užbaigti "Lituanica" skrydį

Dainius Liegus yra profesionalus parasparnio pilotas, turintis nepaprastą idėją: parasparniu užbaigti legendinį S. Dariaus ir S. Girėno skrydį, pakylant iš lėktuvo "Lituanica" katastrofos vietos, skrendant net 650 km ir nusileidžiant Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome, kuriame prieš 85 metus ir turėjo būti pabaigtas skrydis. Dainius sutiko atsakyti į keletą klausimų apie "Lituanica85" projektą ir tikslų siekimą.

Ką tau reiškia parasparnis ir kaip jis pakeitė tavo gyvenimą?

Dainius: Parasparnis mano gyvenime reiškia tikrai daug. Parasparniai į mano gyvenimą atėjo kaip kažkoks didelis lūžis pasaulėžiūroje ir santykyje su žmonėmis.

Tai prasidėjo 2005 metais ir tęsiasi iki šiol. Atsiradus parasparniams mano gyvenime pasikeitė laisvalaikis, atsirado naujas ir didelis ratas draugų bei pažįstamų, atsivėrė galimybės kitaip pažvelgti ne tik į artimą aplinką, bet ir patirti daug naujų potyrių kelionėse

Ar tavęs nestabdo tai, jog šis sportas yra ekstremalus ir pavojingas?

Dainius: Mano nuomone, bet koks aktyvus užsiėmimas yra pavojingas tada, kai pradedama nepaisyti taisyklių ir peržengiamos savo galimybių ribos.

Parasparnizme galima lengvai laviruoti tarp visiško romantiško skrydžio iki maksimalių adrenalino dozių, tad kiekvieno skrydžio metu galima pakrauti save trūkstama emocija, o tokia galimybė, atvirkščiai, ne stabdo, o veža.

Daliniesi video įrašais, kuriuose atlieki sudėtingus manevrus. Kokie yra įsimintiniausi tavo skrydžiai?

Dainius: Video įrašai – tai savotiškas antras hobis ir galimybė kitiems perteikti patirtas emocijas. Žinoma, labiausiai įsimena skrydžiai, kurių metu kažkas buvo atliekama pirmą kartą, ypač šuoliai iš karšto oro balionų.

Bet taip pat ir skrydžiai kalnuose, virš apledėjusių kalnų viršūnių. Tokių skrydžių metu emocijos tiesiog užgniaužia kvapą.

Esi parasparnių klubo vadovas ir kasmet organizuoji narių dalyvavimą čempionatuose. Ką duoda šios kelionės ir ar norint skristi parasparniu kitur reikia mokytis ir naujų technikų?

Dainius: Visada stengiamės padėti ir motyvuoti kitus pilotus dalyvauti varžybose ir važiuoti į keliones, išbandyti save naujose vietose ir įgauti naujų patirčių.

Varžybos ir kelionės kur kas greičiau "užaugina" pilotą, suteikia daugiau pasitikėjimo savimi, taip pat atsiranda ir papildoma trauka pasivaržyti, siekti tikslo ir rezultato. Tokie dalykai labai stipriai atveria naujas galimybes, užgrūdina.

Šiais metais sieki įgyvendinti tau ir visai Lietuvai svarbią misiją, kurią vadini “Lituanica85”. Kas tai?

Dainius: Šiemet sutapus Lietuvos valstybės šimtmečio ir "Lituanica" skrydžio 85-mečio progoms, kilo idėja pažymėti šias svarbias sukaktis ir padaryti tai būdu, kurį mėgstu, t.y. skristi parasparniu.

Skrydis parasparniu iš katastrofos vietos pasirodė įmanomas įveikti atstumas per vieną dieną, nors ir reikalaujantis nemenko pasirengimo. Šiuo simboliniu skrydžiu noriu užbaigti lietuvių žygdarbį, pradėtą prieš 85 metus. Noriu sau ir kitiems parodyti, jog galima pasiekti bet kokį tikslą, kai yra didelis noras ir užsispyrimas.

Kaip ruošiesi šiam sudėtingam skrydžiui? Kokių naujų dalykų reikia išmokti, kad skrydis būtų sėkmingas?

Dainius: Iš parasparnizmo pusės tai daug naujų dalykų, nes iki šiol aš daugiausiai skraidžiau ne motorizuotu parasparniu, todėl dabar reikia koncentruotis ir perprasti daugiau specifikos skrydyje su motoru.

Nors pats valdymas yra praktiškai toks pats, sudėtingiausia yra pakilimai su motoru, nes pati įranga sveria pakankamai daug, o tai komplikuoja pakilimą ir bet kokia maža klaida gali turėti pakankamai dideles pasekmes tiek pilotui, tiek įrangai.

Kaip prie tavo idėjos gali prisidėti ar ją paremti kiti?

Dainius: Labai svarbus yra moralinis palaikymas, bet, žinoma, ir finansinis. Į šį projektą jau sudėjau visas savo santaupas ir dar daugiau, todėl finansinė parama yra labai svarbi.

Paremti galima per tinklapį http://parama.lituanica85.lt.

Ką galėtum patarti žmogui, kuris turi svajonę kažką išmokti, sukurti ar įgyvendinti, bet dėl įvairių priežasčių pernelyg lėtai juda į priekį arba nedrįsta net pradėti?

Dainius: Aš pats kartais jaučiu, jog galėčiau judėti į priekį kur kas greičiau, bet iš pradžių svarbiausia iš viso judėti. Svarbu nebijoti žengti vieną žingsnį į priekį, o pradėjus judėti – nebesustoti ir eiti iki galo.

Daugiau straipsnių