Virsmai
Kūrėjų bendruomenė ir žurnalas

Popierinių užrašų magija: kodėl milijonieriai intensyviai rašo į popierines užrašų knygeles ir 10 patarimų, kaip jų pagalba pasiekti naują mąstymo pakopą

2800 puslapių rankraščio per 4 metus

Mano knygų lentynoje guli 12 pilnai prirašytų užrašų knygelių, kurios susikaupė per paskutinius 4 metus (tai 2012 m. skaičiai, kasmet mano prirašytų storų sąsiuvinių padaugėja po 3-6, o 2016 m. pildau #28 — MJ red. pastaba). Iš viso 2800 puslapių, o gal ir šiek tiek daugiau. Jos pilnos idėjų, pastebėjimų, planų, įvykių aprašymų, klausimų, knygų santraukų ir kitokios rūšies informacijos, kuri šiandien yra aukso vertės, nes išrinkta, sužymėta ir lengvai valdoma. Anksčiau negalėjau net įsivaizduoti, kad sugebėčiau tiek prirašyti, tačiau dabar tai jau įprasta. Ir labai džiaugiuosi šiuo įgūdžiu, nes būtent rašymas man padeda idėjas reguliariai paversti realybe ir judėti į priekį, o ne laikyti jas nepasiekiamuose atminties kloduose.

Tačiau dauguma žmonių vis dar nesinaudoja užrašais ir dažnai būna įsitikinę, kad kasdienis užrašų knygelių pildymas tebūtų laiko gaišimas. Noriu pasidalinti savo patirtimi ir paneigti tokį mąstymą.

Kodėl užpildytos užrašų knygelės atsiperka su kaupu

Štai kelios priežastys, kodėl jau šiandien verta pradėti naudoti popierinius užrašus:

1. Svarbiausia informacija nedingsta. Geriausios idėjos šauna į galvą netikėtai ir taip pat netikėtai atgula į ilgalaikę atmintį, todėl neužrašytos pradingsta ir gali sugrįžti tik po kelių metų arba visai nebegrįžti. Geriau taip nerizikuoti.

2. Lengviau įsiminti. Tai, ką ranka užrašo, protas daug geriau įsimena. Kai užrašomos idėjos, įžvalgos arba svarbios detalės, atmintyje jos užsifiksuoja giliau ir tampa lengviau prieinamos mąstymo metu.

3. Kokybiškesnis mąstymas. Užrašomos mintys virsta simboliais ant popieriaus lapo, todėl protas turi papildomą priemonę su jomis dirbti ir mąstymo procesas tampa ne tik aktyvesnis, bet ir turtingesnis, kokybiškesnis. Tai gali pakeisti viso gyvenimo rezultatus, nes žmogus, kuris gyvena geriausiomis idėjomis, nugyvens kitaip, negu žmogus, kurio protas užimtas kasdienybės mintimis.

4. Minčių išplėtimas. Ant popieriaus užrašytos mintys gali būti papildytos piešiniais, specialiu žymėjimu ir paryškintos. Mintyse toks veiksmas kainuotų daug papildomo energijos, o tada su laiku išnyktų. Popierius fiksuoja už mažiausią kainą.

5. Lengviau surasti. Ant popieriaus lapo užrašytos mintys nedingsta laikui bėgant ir gali būti efektyviai pasiekiamos bei panaudojamos bet kuriuo metu, kad ir po 10 metų.

6. Progreso matuoklė. Tik pavartęs savo 2-4 metų senumo užrašus gali matyti, ar per tą laiką paaugai, ar kažkur užstrigai. Jeigu šiandieninės problemos nesiskiria nuo senųjų, vadinasi, su jomis nedirbama arba dirbama netinkamais būdais. Gyvenimas turėtų apipilti vis naujomis problemomis (situacijomis ir iššūkiais), nes tik taip žmogus gali tobulėti. Rašymas padeda pažinti save ir stebėti progresą.

Visa tai mes prarastume, jeigu rašymą ignoruotume.

Popierius prieš elektroninius prietaisus: kas patogiau?

Gali iškilti natūralus klausimas: ar tikrai efektyvu rašyti ant popieriaus, kai turime telefonus ir kompiuterius? Juk yra dešimtys ypatingai gerų programų, kurios leidžia greitai ir patogiai vesti kasdienius užrašus, vykdyti paiešką ir priskirti kategorijas.

Man šis klausimas iškilo daugybę kartų, todėl atlikau nemažai eksperimentų ir dažnai keisdavau savo Moleskine ar teNeues užrašų knygeles į mobilųjį telefoną, nešiojamus ir iPad kompiuterius su Evernote, Pages ir netgi VIM, vėl grįždamas prie popieriaus, ir vėl atgal. Skaitmeniniu formatu per šį laiką esu prirašęs dar gerus 4000 puslapių...

Bet galų gale radau atsakymą: popierius ir kompiuteris turi savo atskirus panaudojimo atvejus, ir abu svarbūs. Šiandien aš naudoju ir popierinius užrašus, ir Evernote programą kompiuteryje.

Mano išvada tokia:

Idėjoms, įžvalgoms, klausimams ir pastebėjimams fiksuoti labiausiai tinka popierius, nes jis duoda visišką laisvę. Tik ant popieriaus galima laisvai piešti, modeliuoti, mąstyti ir be apribojimų žymėti. Tačiau ant popieriaus man asmeniškai nepatogu rašyti ilgesnius tekstus, pvz. straipsnių juodraščius.

Kompiuteris, atvirkščiai, patogus rašyti ilgesnes pastabas, įvykių aprašymus, kaupti nuorodas į informacijos šaltinius internete. Tačiau juk taip dažnai norisi pailsėti nuo elektroninių prietaisų.

Mano sąsiuviniai

(Nuotraukoje: mano užrašai 2012 m.)

Mažo ir didelio formato popierines užrašų knygutes bei sąsiuvinius margina tokie žinomi verslininkai ir koučeriai kaip Anthony Robbins, Robin Sharma, Tim Ferriss, Richard Branson ir daugelis kitų.

Kokias rašymo priemones aš naudoju

Esu tikras, kad kiekvienas žmogus turėtų atrasti, kas jam asmeniškai patogu, nes patogumas yra subjektyvus dalykas. Štai mano rašymo priemonės, kurias naudoju pats:

  1. Dažniausiai Moleskine arba teNeues gamintojų užrašų knygelės (nes jų popierius labai kokybiškas, o kietas viršelis turi kišenėlę). Labiausiai mėgstu su linijomis arba tuščią popierių.
  2. Juodi pigmentiniai rašikliai (rapitografai) Faber-Castell Ecco Pigment — 0.2 arba 0.3 storio.
  3. Spalvoti 0.4 storio Stabilo Point 88 flomasteriai.
  4. Stori spalvoti flomasteriai tekstui užbraukti: Faber-Castell Textliner 48 Refill.

Kaip šiuos įrankius naudoti efektyviai?

10 patarimų kaip efektyviai naudoti popierinius užrašus

1. Naudok indeksavimą. Tai technika, kuri padeda greitai surasti informaciją tarp daugybės puslapių. Iš pradžių sunumeruok lapus. Geriausia numeruoti ne puslapius, o lapus, nes taupoma vieta ir laikas. Aš lapo numerį užrašau ant priekinės jo dalies, viršutiniame dešiniame kampe.

Kadangi lapas turi 2 puses, pirmoji jo pusė matoma su numeriu (pvz., "25"), o kita jo pusė, nors numerio neturi, yra suprantama kaip tas pats numeris, tik su tašku (pvz., "25.", t.y. "dvidešimt penktas su trupučiu puslapis").

Puslapių indeksas sudaromas paskutiniame užrašų knygelės puslapyje: iš pradžių užrašomas numeris, o tada turinys keliais žodžiais.

Indekso pavyzdys:

1 - seminaras apie sveiką mitybą
4, 34 - straipsnių idėjos
5., 22, 42. - Projekto X idėjos
6, 33, 79., 114 - esminiai suvokimai
7, 17 - Vizijos
11, 19., 21 - koncertų organizavimo užrašai, tel. pokalbių užrašai
36 - trečio ketvirčio veiksmų planas

Puslapio numeriai nebūtinai turi eiti iš eilės, nes ieškant informacijos visada bus pirma žiūrima į aprašymą, o tik tada į numerį. Prie vienos temos gali būti keli puslapių numeriai, nes prie svarbių temų natūraliai grįžtama kas kažkiek laiko vis iš naujo.

2. Apibrauk arba paraštėje pažymėk ypatingai svarbios informacijos blokus. Jeigu tam tikra pastraipa arba sakinys atrodo ypatingai reikšmingi, pvz., suformuluota mintis apie ateinančio mėnesio planą arba asmeninė vizija, gili įžvalga arba kita aukščiausio prioriteto informacija, patalpink ją į stačiakampį arba pažymėk iš šono. Vartant užrašus tokie blokai bus iškart gerai matomi, nes jie iš tiesų yra svarbesni už visas kitas užrašytas mintis, net jeigu rašant ir jos atrodė labai svarbios.

3. Pabrauk esmines sakinio dalis. Užrašinėjant minčių srautą, tam tikros sakinių dalys perteikia esminę informaciją, o kitos tik palaiko sakinio struktūrą. Kartais verta spalvotu flomasteriu pabraukti arba storu spalvotu žymėjimo flomasteriu pažymėti tuos žodžius, kurie yra esminiai. Tokiu būdu vartant užrašus akis užklius tik už šių žodžių ir gaus visą reikiamą informaciją su minimaliomis laiko ir dėmesio sąnaudomis.

4. Informaciją kategorizuok spalvomis. Labai pozityvių patyrimų ir idėjų aprašus aš kartais pabraukiu arba apibraukiu žalia spalva. Su kūnu ar sveikata susijusias mintis žymiu oranžine. Verslo, projektų ir kitokios veiklos idėjas žymiu mėlyna spalva. Rimtos problemos, kurias svarbu skubiai spręsti, išskiriamos raudonai. Kai naudoju storą teksto žymėjimo flomasterį, šiuo metu svarbias įžvalgas pažymiu rožine, o veiklos idėjas ir esminę informaciją — mėlyna spalva. Tai nepaprastai daug duoda vėliau dirbant su šiais užrašais.

5. Visada turėk su savimi. Popierinių užrašų nereikia pakrauti kaip kompiuterių, jie nebijo šalčio ir karščio, jie užima mažiau vietos ir beveik nieko nesveria, todėl gali būti kartu beveik visą laiką. Nešiokis užrašus su savimi, nes niekada nežinai, kada į galvą šaus ta ypatinga idėja arba ilgai ieškotas problemos sprendimas. Ypač dažnai jų prireikia būnant gamtoje, žiūrint filmą ar klausantis muzikos, per seminarus ir konferencijas, arba visai netikėtai.

6. Braižyk schemutes. Vizualiniai elementai labai padeda suvokti sudėtingesnes minčių struktūras, pvz., ką nors planuojant ar projektuojant.

7. Naudok minčių žemėlapius (angl. Mind Maps). Minčių žemėlapiai — tai labai patogi hierarchinė informacijos pavaizdavimo struktūra. Jie naudojami panašiai, kaip laisvos formos schemutės ir praverčia dėliojant verslo, renginio ar kelionės planą.

8. Pasižymėk datą. Prieš pirmąjį dienos įrašą aš visada užrašau datą ir ją apibraukiu. Papildomai kartais užbrėžiu horizontalų brūkšnį per visą puslapio plotį prasidėjus naujam mėnesiui, kad vizualiai atskirčiau laikotarpius. Datos visada praverčia bandant atsekti, kurią dieną kas įvyko.

9. Sudarinėk sąrašus. Sąrašus ne tik labai lengva rašyti, bet ir skaityti. Galima sakyti, kad sąrašai užima daugiausiai mano užrašų turinio. Sąrašu galima užsirašyti, ką šiandien nori nuveikti, kam paskambinti, suskaidyti idėją dalimis ir t.t.

10. Numeruok užrašų knygeles. Pradėjus naudoti rašymą produktyvumui ir kūrybiškumui ugdyti, užrašų knygelės pradės kauptis. Geriausia kiekvienai iš jų priskirti po unikalų numerį chronologine tvarka: 1, 2, 3 ir t.t. Jeigu datose nenaudojami metai, tuomet prie užrašų knygelės numerio verta užrašyti ir metus.

Popieriniai užrašai akivaizdžiai gerina mąstymo kokybę, nes dėmesio centre atsiranda aukščiausio lygio mintys ir jų struktūros — tos, kurios buvo pabrauktos, apibrauktos ir nuspalvintos.

Prisiminkime patį svarbiausią dėsnį: į ką sutelki savo dėmesį, to ir daugėja gyvenime.

Daugiau straipsnių