Virsmai
Kūrėjų bendruomenė ir žurnalas

Sąmoningas beta sapnavimas kaip priemonė nutraukti bet kokias vidines kančias, gyventi su šypsena ir tapti laisvam: 8 esminės šviesos magų tiesos, kurių tu ilgai ieškojai

Greičiausiai tai yra pats svarbiausias dalykas, kokį tik gali atrasti žmogus per visą savo gyvenimą…

Prisipažįstu, kad aš atidėliojau parašyti šį straipsnį, nes jis pats keisčiausias iš visų, kokius man teko iki šiol rašyti, ir galbūt net iš visų, kokius kada nors parašysiu… Ruošiausi jam, laukiau tinkamo laiko. Ir šiandien supratau, kad jau laikas.

Aš pasikeičiau visiems laikams per vieną minutę, kai mano protas suvokė beta sapnavimą. Drąsiai galiu teigti, kad nežinau nieko svarbiau už tai… Ir šis įvykis buvo esminis lūžis mano sąmonėje.

Viskas prasidėjo nuo sąmoningo sapnavimo technikų taikymo, kurias aprašiau straipsnyje "Kaip pradėti sąmoningai sapnuoti per 3 savaites ir atskleisti paslaptis, kurias žino tik jogai (ir kiti šviesos darbuotojai)". Naktimis prisimindavau, kad sapnuoju, ir galėdavau tyrinėti alternatyvų pasaulį, neapribotą mums įprastų fizikinių dėsnių: skraidyti, eiti kiaurai per sienas. Tai buvo labai įdomu, tačiau dabar suprantu, jog sąmoningo sapnavimo praktika buvo tik pirmas laiptelis į kur kas įdomesnį pasaulį. Laiptelis Tiesos link.

Sąmoningas sapnavimas yra moksliškai įrodyta žmogaus proto savybė, kuria naudojasi labai mažai žmonių. Dauguma apie tai visai nieko nežino, o kurie žino — vertina labai skeptiškai, netiki, neišbando. Tik maža dalelė tuo domisi, išbando, ieško atsakymų. Aš galiu patvirtinti, kad išbandyti sąmoningą sapnavimą verta vien dėl to, kad tai nepamainoma priemonė pažinti save.

Ar pameni, kaip atlikti realybės testą ir patikrinti, ar šiuo metu nesapnuoji miegodamas lovoje? Tam reikia užspausti nosį pirštais ir pamėginti lengvai įkvėpti oro. Jeigu oro gali įkvėpti pro užspaustą nosį, tu sapnuoji. Galima dar atlikti papildomą realybės testą: pašokti į orą ir patikrinti, ar nusileidi įprastu greičiu, ar iš lėto. Tai tikrai veikia ir padeda naktį pagauti save sapnuojant.

O kaip gali būti tikras, kad šiuo metu yra diena ir tu tikrai skaitai šį straipsnį apie beta sapnavimą, o ne guli lovoje ir kuri viską savo sąmonėje? Kaip gali žinoti, kad dabar nesapnuoji?

Tai esminis dalykas, kurį svarbu prisiminti visą likusį gyvenimą: niekaip negali žinoti, kad nesapnuoji, kol neatlieki realybės testo. Niekaip!

Noriu dar kartą pabrėžti: niekaip negali žinoti, kad nemiegi, kol neatlieki realybės testo. Jeigu jau patyrei sąmoningą sapnavimą, tada tu žinai, apie ką aš kalbu. Nes praktika rodo, kad sapnuodamas viską laikai absoliučia realybe. Ir tik realybės testas parodo, kad vis dėlto vyksta sapnavimas — proto kūryba.

Ką iš tiesų mes galime suprasti, išmokę sąmoningai sapnuoti miego metu? Mes galime suprasti štai ką:

Kasdienės realybės pasaulis ir sapno pasaulis niekuo nesiskiria.

Galima būtų teigti, kad sapno pasaulyje daugiau laisvės ir sapnuojant vyksta nelogiški dalykai: keičiasi daiktų formos, galima skristi, galima pastebėti daugybę keistų vizualizacijų ir kasdienai neįprastų dalykų. Tačiau kodėl tada mes negalime suvokti, jog sapnuojame, kol tų neįprastų įvykių sukūryje neatliekame realybės testo? Kol neatliekame realybės testo, sapno pasaulis yra visiškai realus. Ir visi jo nelogiški įvykiai mums atrodo normalūs. Ir žmonių virtimas kitais žmonėmis atrodo normalus, atitinkantis visus tikrovės standartus.

Sapnas, kad ir koks jis bebūtų, visada atrodo realus. Atrodo, kad esi tikrovėje, o vakare grįši namo ir eisi miegoti. Bet taip nėra.

Ir čia pradeda atsiskleisti įdomus reiškinys: protas visada įsitikinęs, kad išgyvena tikrovę, nepriklausomai nuo to, ką mąsto, jaučia ir ką pastebi vykstant aplinkoje.

Smegenų bangų tyrimai EEG ir beta sapnavimo prigimtis

Tai įvyksta dėl smegenų bangų dažnio pokyčių. Neurologai smegenų bangas matuoja elektroencefalografais (EEG) ir išskiria tokius dažnius:

  • Gama bangos (35-130 Hz)
  • Beta bangos (14-30 Hz)
  • Alfa bangos (8-14 Hz)
  • Teta bangos (4-8 Hz)
  • Delta bangos (0-4 Hz)

Gama bangos yra aukščiausio dažnio ir jos pasiekiamos labai retai, tik giliausių įžvalgų akimirkomis (nors daug metų medituojantys žmonės gama bangas patiria labai dažnai meditacijų metu — tai patvirtina moksliniai eksperimentai su Tibeto vienuoliais).

Beta bangos yra mūsų natūrali būsena dienos metu, kai ką nors veikiame. Dabar, kai skaitai šį tekstą, tavo smegenys dirba beta dažnyje.

Alfa bangos susiję su ramybe, atsipalaidavimu. Jeigu dabar užsimerktum ir keletą minučių pabūtum vidinėje tyloje, tavo smegenys imtų vibruoti alfa dažnyje.

Teta bangos fiksuojamos miego ir meditacijos metu. Naktį, kai sapnuojame sapnus, smegenys dirba teta dažnyje, ir leidžia sau laisvai improvizuoti.

Delta dažnis yra pats lėčiausias ir jį žmonės patiria labai gilių meditacijų metu arba kai miega be sapnų.

Kai smegenys veikia gama dažnyje, sąmoningumas labai pakyla ir žmogus gali suvokti realybei artimą pasaulį, kitaip negu miego metu sapnuojant spalvotus sapnus teta dažnyje. Tas pats galioja ir beta dažniui: kai smegenys veikia beta dažnyje, realybės suvokimas susilpnėja, tačiau būna kur kas tikslesnis už realybės suvokimą teta dažnyje — miego metu.

Šie faktai leidžia prieiti prie reikšmingos išvados: dienos metu mes negalime suvokti realybės lygiai taip pat, kaip negalime jos suvokti nakties metu — smegenų dažnis pernelyg žemas ir sinchronizacija tarp smegenų veiklos ir jutimo organų teikiamos informacijos neįvyksta (smegenys sugeba apdoroti per mažą kiekį informacijos, todėl didžiąją dalį, daugiau kaip 99,99%, jos sukuria — tai moksliškai įrodytas faktas).

O tai atskleidžia patį slaptingiausią dalyką, kokį man kada nors teko atrasti ir gyvai patirti: šiuo metu tu sapnuoji lygiai taip pat, kaip sapnuoji naktį, ir viskas aplink tėra vaizduotės vaisius. Kadangi dabar esi beta smegenų dažnyje, kartu esi savo beta sapne. Naktį, kai nueisi miegoti, tu būsi teta sapne. Tačiau ir dabar, ir naktį, tu sukuri visą savo pasaulį. Mes visą laiką sapnuojame, nors kažkada patikėjome, jog gyvename realybėje.

Galbūt teoriškai sunku tuo patikėti, tačiau jeigu pamėgintume sąmoningai sapnuoti miego metu, patirtume patys, jog paprasto sapno metu aplinka yra visiškai reali, kaip dabar: galima liesti daiktus, paviršius, galima stebėti gamtą, upes, medžių lapų judėjimą ir bet ką kitą lygiai taip pat, kaip ir nemiegant. Skirtumo nebus jokio, nes ir dieną, ir naktį vaizdą kuria smegenys lygiai tokiu pačiu būdu. Tik dieną duomenys imami iš regos nervų ir atminties (99,99% iš atminties), o naktį tik iš atminties. Tačiau visą laiką matomas vaizdas, girdimas garsas ir kiti pojūčiai įvyksta smegenyse. Už tavo ir mano kūno ribų nėra nei vaizdo, nei garso, nei kitų panašių dalykų.

Už lango dabar neburzgia automobiliai ir nėra paukščių giesmių. Tai galima suvokti vien intelektualiai, bet man lūžis įvyko po sąmoningo sapnavimo praktikos.

O kas tada ten yra, už kūno ribų?

Reikia nuolankiai pripažinti, kad realybės mes nepažįstame. Mes beveik nieko nežinome apie tai, kas mus supa, bet tuo pačiu metu viskam suteikiame vardus: fotonas, žvaigždė, kvazaras, ugnis, vanduo, debesis, žvilgsnis, malonumas, žmogus, svajonė ir daug kitų žodžių objektams bei reiškiniams apibrėžti. Tačiau viską sukuria protas. Viską.

8 esminės šviesos magų tiesos, kurių tu ilgai ieškojai

Rytų religijose šis beta sapnavimas vadinamas Maya — iliuzija (sanskrito kalba माया - māyā). Apie tai žmonės žinojo jau tūkstančius metų, tačiau mūsų visuomenėje šios žinios kažkokiu būdu buvo pašalintos iš kasdienių reikalų pasaulio, todėl sakoma, kad dabar žmonija skęsta absoliučioje Mayoje, gilioje ir neapčiuopiamoje iliuzijoje.

Sąmoningo sapnavimo suvokimas yra dalinis ištrūkimas iš Mayos gniaužtų, kuris pakeičia arba bent jau stipriai sudrebina iliuzinį žmogaus pasaulį. Mes visi gyvename ant vienos Žemės, tačiau Žemėje yra beveik septyni milijardai pasaulių — tiek, kiek žmonių (o žiūrint plačiau — tiek pasaulių, kiek sąmonių apskritai: augalų, gyvūnų ir kt.).

Iš beta sapno suvokimo ateina tiesos, kurios panaikina vidines kančias ir budina miegantį iliuzinį protą:

1. Visą pasaulį tu sukuri pats. Daiktai, kuriuos matai aplink, tėra homo sapiens kaip gyvybės rūšies smegenų darbo rezultatas. Štai kodėl visi mes matome ir suvokiame labai panašiai, beveik taip pat. Bet spalvas tu sukuri pats. Realybė nėra spalvota. Ir garsus tu sukuri pats. Realybėje nėra garso tokio, kaip mes jį suvokiame, tik daugybė neapčiuopiamų vibracijų. Realybėje nėra maisto skonio, jis atsiranda galvoje.

2. Tavo problemos iš tiesų neegzistuoja. Prisimink bent vieną dalyką, kuris tave slegia. Gal santykiai, gal problemos darbe, gal neaiški ateitis? Kad ir kas neduotų ramybės, visa tai tėra mintys apie situacijas, sujungtos su neigiamomis emocijomis prote neuroasociacijų pavidalu. Už proto ribų šių problemų tiesiog nėra. Jos išgalvotos, netikros. Kam dirbtinai save kankinti ir sekinti? Kam nuo to geriau? Absoliučiai niekam.

3. Tu niekada nesi bendravęs su jokiu žmogumi (!). Kiekvieną dieną tu bendrauji ne su realiais žmonėmis, o jų įvaizdžiais savyje ("fantomais"). Jeigu kažkokiam žmogui jauti šiltus jausmus, tai vyksta tik dėl tavo proto neuroasociacijų: tu šio žmogaus paveikslėlį sieji su geromis emocijomis automatiškai, nieko apie tai sąmoningai nežinodamas (nes taip veikia protas). Jeigu koks nors žmogus tau kelia neigiamas emocijas, suprask, kad tai tu pats sau sukeli neigiamas emocijas, nes šis žmogus kaip toks egzistuoja tik tavyje. Ir jo balsas egzistuoja tik tavyje, nes garsą kuria specialios programos smegenyse. Kaip ir veidą, ir prisilietimą, ir emocijas. Štai kodėl santykiai su kitais parodo, koks esi pats. Ir kai šiandien susitiksi su kitu žmogumi, prisimink: tu bendrauji tik su fantomu, piešdamas paveiksėlius savyje ir jausdamas išgalvotus jausmus. Tik atviras subtilus ryšys su žmogumi, pasireiškiantis vidiniu jutimu, kyla iš realybės pasaulio, iš širdies centro. Čia ir slypi bendravimo grožis.

4. Dauguma dalykų tėra iliuzinio proto konceptai. Kai imi sąmoningai sapnuoti beta dažnyje, supranti, jog "lengva" ir "sunku" egzistuoja tik kaip konceptai tavo prote. Niekas nėra nei lengva, nei sunku. Ir visa elgsena yra užprogramuota proto viduje, nes vienus dalykus laikai sunkiai padaromais, o kitus lengvai. Tiesa tokia, kad vieni dalykai gali pareikalauti daugiau išteklių (laiko, energijos, daiktų, pinigų, žmonių ir t.t.), o kiti mažiau, bet lengvumas ir sunkumas egzistuoja tik tavo prote. Dažniausiai sunku tai apeiti, pralaužti... Toks mąstymas įspraudžia žmogų į ribotą veiksmų aibę, atimdamas iš jo klestėjimą, lengvumą, džiaugsmą, pažangą. "Gėris" ir "blogis" taip pat tėra konceptai. Aš sakyčiau, kad kažką galima įvertinti kaip gėrį arba blogį tik iliuziniame pasaulyje, matuojant naudingumą, ir tik konkrečioje situacijoje, konkrečiame kontekste.

5. Tu gyveni ne trimatėje erdvėje. Trimatę erdvę sukuria protas, nes tokia žmogaus prigimtis. Aš manau, kad mes gyvename daugiamatėje erdvėje. Kokia ji konkrečiai yra mokslininkai vis dar aiškinasi. Tačiau "arti" ir "toli" irgi tėra iliuzinės idėjos, kaip ir "čia" bei "ten". Man Pietų Afrika gali pasirodyti labai tolimas Žemės kampelis, tačiau baltieji gandrai natūraliai kasmet ten skrenda žiemoti. Skruzdėlei penki metrai gali pasirodyti tolimas atstumas, o tau jie nieko nereiškia. Kadangi trimatė erdvė tėra iliuzija, galima pajausti, jog tau artimas žmogus visada yra šalia. Nes taip ir yra, atstumai tarp daiktų tam tikra prasme neegzistuoja. Mums suvokiama trimatė erdvė yra tik mažas begalybės gabalėlis.

6. Tu tampi tuo, kuo save laikai. Tu kuri savo asmeninę realybę, nes viskas, ką galvoji, matai ir patiri yra Mayos valdžioje. Tu kuri save ir savo pasaulį. Visą laiką, kiekvieną minutę. Ir ką apie save galvoji, tas materializuojasi per veiksmus, virsta tikrove, sinchronizuojasi su realybe. Ką galvoji apie kitus žmones, tas irgi tampa tavimi (nes iš tiesų tu galvoji apie save — tų žmonių nėra už tavo proto ribų tokiu pavidalu), o tada pasireiškia kaip pamokos tau. Nes kiekviena tavo mintis kuria tave vis iš naujo.

7. Visą laiką buvo ir bus tik ši akimirka. "Ateitis" ir "praeitis" yra tik konceptai tavo proto viduje. Realybėje nėra nei praeities, nei ateities — tik amžina ši akimirka. Visada buvo ir bus tik ši akimirka. Todėl verta gyventi joje, o ne ilgesingai prisiminti ką nors gražaus, kas buvo praeityje, arba svajoti apie tai, kas galėtų būti gražaus ateityje. Buvimas šioje akimirkoje surenka energiją į vieną vietą ir tik būnant čia ir dabar galima patirti gyvenimo stebuklą. Visa praeitis ir ateitis su savo vaizdais ir jausmais — tai gili iliuzija, idėja, mintis, kuri dažniausiai švaisto energiją, pritraukdama dėmesį.

8. Realybė vis dėlto egzistuoja, tiesiog ji labai kitokia. Nors kambarys, kuriame dabar tu esi, gimsta tavo galvoje su visomis savo daiktų formomis ir spalvomis, vis dėlto kambarys realybėje egzistuoja. Koks tas kambarys iš tiesų apibūdinti sudėtinga, nes žodžiai irgi tėra proto pasaulio reiškinys, gebantis perduoti ypatingai mažą kiekį informacijos. Todėl kalbėti apie tai neverta. Jeigu pastebėjai, apskritai mažai apie ką verta kalbėti… Gal tik apie dalykus, kurie padeda geriau pažinti Mayos valdas ir gyventi sąmoningiau, arba tiesiog linksmai juoktis :).

Žmonės — tai nepaaiškinamas ir be galo gražus realybės fenomenas, toli lenkiantis mums įprastą, protu paremtą matymą. Kaip jie atrodo iš tiesų mes negalime žinoti, nes vertintume tik per ribotą homo sapiens protą. Tačiau žmonės, kuriems jau pavyko sukaupti kūne energijos perteklių ir dalinai pabusti iš beta sapno, pasakoja, kad žmogus yra kiaušinio formos sąmonės burbulas (dar vadinamas aura), sudarytas iš nesuskaičiuojamos daugybės sąmoningų gijų. Ir kad mes visi susiję tomis gijomis, sudarydami kolektyvinę sąmonę.

Realybė — tai energetinis-informacinis laukas, virpantis plataus spektro dažniais, kur žemiausieji dažniai pavadinti elementariųjų dalelių vardais: elektronais, protonais, neutrinais, mezonais ir t.t. Realybė egzistuoja kaip nesuvokiamo sudėtingumo intelektualus laukas (moderniojoje fizikoje anglų kalba dažnai vadinamas unified field). Tačiau koks jis iš tiesų ir kas esame mes — tai jau tavo asmeninio pažinimo užduotis.

Todėl verta gerai pasijuokti iš kasdienių proto žaidimų, kurie visaip bando įtikinti esantys svarbūs :). Nes iš esmės viskas, ką mes per dieną galvojame, nėra taip svarbu. Mes jau dabar esame laisvi žmonės, niekaip nesuvaržyti. Tu esi dėmesys. Tu esi dėmesys, o ne mintys. Kai nustoji telkti dėmesį (save) į mintis, įvyksta vidinė tyla (meditacija). Tada nebelieka nerimo, problemų, tik šypsena ir gilus žinojimas — jausmas, kaip iš tiesų viskas yra. Ir gyvenant remiantis šiuo jausmu yra nepakartojamas patyrimas.

Kviečiu pamėginti dar šiandien sąmoningai sapnuoti savo dieninį beta sapną. Skirk dešimt minučių meditacijai, stebėk savo protą iš šalies ir pajusk, jog tu nesi protas, tu nesi tavo mintys. Jauskis ramus, atsipalaidavęs. Paleisk viską, kas tau kelia nerimą, nes tos mintys neturi jokios vertės, jos iliuzinės. Jeigu yra problemų, kurias svarbu išspręsti, paversk problemas neutraliomis situacijomis — tokiu būdu sutaupysi daug energijos ir tavo sprendimai bus geresni.

Prote sukasi ir suksis įvairios programos, tačiau tu jas paleisk ir pabūk laisvas, savimi. Stebėk aplinką ir jausk, jog ji kuriama tik tavo proto gelmėse, o 20 cm atstumu nuo tavo fizinio kūno tokios aplinkos nėra nė ženklo. Pasijuok iš savęs. Kai užklups problemos ir tavo veidą aptemdys juodi streso dūmai — pasijuok iš situacijos, kurią tu pats sukūrei. Nes viso to realybėje nėra. O kam jaudintis dėl iliuzijų? Kam jaudintis dėl to, ką gali akimirksniu pakeisti savo paties pastangomis, nukreipęs dėmesį kitur arba pažvelgęs į situaciją kitu kampu? Kam švaistyti savo energiją mintims, jeigu ją gali nukreipti gražaus gyvenimo kūrimui ir pagalbai kitiems?

Aš jaučiu, kad realybė — tai nepaaiškinamai sudėtingas laukas, pilnas meilės ir kūrybinės energijos. Jame gyventi yra nepaprastai gerai. Sąmoningas beta sapnavimas leidžia suprasti, kad vis dėlto mes gyvename rojuje. Žemė yra labai graži vieta būti. Ir mes negalime patirti jokių vidinių kančių, jeigu visą laiką suvokiame save sąmoningai ir žaidžiame su iliuzija, stebėdami gyvenimą lyg filmą kino teatre. Filmas įtraukia, nes yra įdomus ir toks tikroviškas, kol žiūri, bet iš tiesų jis tik sąmonės žaismas. Ir visa tai supranti filmui pasibaigus — mirties akimirką.

Galų gale, visas šis kasdienio pasaulio sapnavimas, iliuzija, Maya — tai didelė dovana mums. Tai pasaulis, kuriame mes turime nepaprastai dideles kūrybines galias. Tai vieta, kurioje mes galime tobulai išmokti mums skirtas pamokas. Šis realybės sapnas — tai tobulai pagamintas įrankis. Tobulai pagamintas ir tobulai įdėtas į mūsų protą taip, kad niekas nesuprastų.

Dėmesio nukreipimas į šią akimirką ir vidinė tyla padeda grįžti į save ir gyventi su šypsena veide. Nes iš tiesų viskas labai gražu.

Daugiau straipsnių