Virsmai
Kūrėjų bendruomenė ir žurnalas

Muzikos albumo "11:11" atsiradimo istorija, kūrybinis procesas ir paukščiai-raktai

Muzikos albumo "11:11" (kurį nemokamai parsisiųsti galima čia) sukūrimas manyje užbaigė tam tikrą senąjį veiklos etapą ir atidarė duris į platesnes erdves, kuriose jaučiamas šiek tiek didesnis atsipalaidavimas ir laisvė naujoms idėjoms. Metų metus svajojau išleisti pirmąjį muzikos rinkinį, ir pagaliau šis žingsnis buvo žengtas.

Pavadinimas "11:11" ("po vienuolikos vienuolika") reiškia visa ko pusiausvyrą ir mūsų vidaus-išorės siunčiamus ženklus tai pusiausvyrai pažinti bei integruoti į savo gyvenimą. Noriu trumpai papasakoti, kaip kiekvienas kūrinys atsirado, nes kūrybinė virtuvė visada yra įdomiausioji dalis.

Kiekvienas kūrinys man yra kaip atskiras organizmas, gyvybės forma. Jis turi savo istoriją — nuo gimimo iki dabar. Savo vibraciją. Jis turi savo prisiminimus. Ir kiekvieno kūrinio kiekviena sekundė buvo kuriama dienų dienas, savaičių savaites, perklausant šimtus kartų iš pačių įvairiausių sąmonės būsenų ir žiūrint per vidinį mikroskopą norint įsitikinti, kad ausyse kaskart įvyksta kokie nors mažyčiai sudrebėjimai.

"Entering the Fifth Dimension" — tai 2012 metų vasaros kūrinys apie penktąją dimensiją. Jis iš visų šio rinkinio kūrinių buvo sukurtas pats pirmas ir iki šiol išliko artimas bei turintis pakankamai jėgos, kad nuo jo prasidėtų kelionė per "11:11" mandalą. Viskas prasideda nuo geltonosios startos (lot. Emberiza citrinella) giesmės, skelbiančios žmogui nesuprantamą filosofiją. Gamtoje jos klausau nuo vaikystės — karštomis vasaros dienomis šie geltoni paukščiai sutinkami pamiškėse prie pievų. Ar teko girdėti?

"108 Words of Inner Silence" pas mane atkeliavo iš žvaigždžių. Vieną 2013 metų vasaros naktį sėdėjau terasoje prie miško ir apsigaubęs miegmaišiu žiūrėjau į visiškai giedrą dangų, rankose laikydamas mažytį kompiuterį ir dar mažesnį kontrolerį, panašų į daug kartų sumažintą pianiną, leisdamas Kasiopėjos žybsėjimui virsti melodijomis, o akumuliatoriui išsikrauti ir užmigti. Kūrinys iki galo sumiksuotas buvo visai neseniai, pats paskutinis. Čia skamba aidintis juodosios meletos (lot. Dryocopus martius) balsas, kuris gamtoje išgirstas visada sudrebina iki gelmių, o 108 indiškų meditacijos karolių burbuliukai pavadinime primena apie stulbinamus senovės tyrinėtojų atradimus. Atstumas nuo Žemės iki Saulės lygus 108 Saulės skersmenims, o atstumas nuo Žemės iki Mėnulio lygus 108 Mėnulio skersmenims. Skaičius 108 randamas viso pasaulio mitologijoje ir raštuose, ypač Vedų kultūroje ir budizme. Kaip žmonės be jokių prietaisų senais laikais sugebėjo tai nustatyti? Kaskart, sukartoję savo mantrą vieną ratą (108 kartus) mes keliaujame vidinės tylos greičiu, net minčių vėjai nebespėja iš paskos švilpti.

"Happy People" man primena meile ir šiluma apgaubtą žmonių santykį, kuris priartina prie Žemės planetos sąmonės ir padeda geriau pajusti, kas esame. Šis kūrinys atsirado vėlyvą 2013 metų rudenį, kai aktyvūs ritmai ir vasarinių volungės (lot. Oriolus oriolus) dainų prisiminimai žadino sielą, kviesdami kūną džiaugtis gyvenimu, kol jis dar yra. Ir mokytis priimti visą gerovę, kurią pasaulis su meile tau ir man dovanoja.

"Conscious Energy Leap" atsirado 2013 metų vasarą ir turi stiprų ryšį su Lietuvos pajūriu. Naminė pelėda (lot. Strix aluco) čia kviečia budinti save per garsą ir įsileisti į gyvenimą daugiau paslapties, išlaisvinančios nuo turimų įsitikinimų sąstingio. Šis kūrinys taip pat sugrąžina žinutę iš mano audio knygos "Dėmesio virsmai".

Ketvirtasis kūrinys "Metamorphosis" buvo sukurtas 2013 metų vasaros pradžioje. Kikilių (lot. Fringilla coelebs) ir audrų apsuptyje jis nešė mane per nuosavo gyvenimo pergalvojimą, gamtos stichijų įkvepiamo berniuko metamorfozę į kažką kita. 10:31. Juk niekas niekada nelieka taip, kaip buvo. Kaip blogai bebūtų — tai praeis. Kaip bebūtų gerai — praeis ir tai (این نیز بگذرد — sakydavo senovės sufijai). Patirti tai, kas tikra, ir nebeatpažįstamai pasikeitus drąsiai keliauti toliau, neturint jokio supratimo, kas laukia, ir neapsimetinėjant protingu net prieš save patį.

Spiralinis laikas sugrąžina į 2012 metus ir kviečia į mistišką, saule kiaurai peršviestą tamsų mišką, kuriame dainuoja pilkoji pečialinda (lot. Phylloscopus collybita), liepsnelė (lot. Erithacus rubecula) ir aš su savo bambukine fleita. "Bright Light Deep Forest" kūrinys buvo visiškai spontaniškas ir sukurtas per 30 min., tiesiog paėmus fleitą ir įgrojus vidaus dainuojamą melodiją pirmuoju bandymu, prieš tai lyg netyčia paspaudus garso įrašymo mygtuką. Nereikėjo daryti nė vienos korekcijos ar ieškoti skambesių, kūrinys toks ir liko — įrašytas per pirmą spontaninę improvizaciją. Vis dar stebiuosi, kaip taip pavyko. Tądien aš supratau, kad kažkas čia ne taip, o gal kaip tik taip — man reikėtų pamėginti dirbti su muzika. Priėmiau tai kaip ženklą ir tęsiau kūrybinį procesą toliau.

"Today Will Be Yesterday Tomorrow" — tai 2012 metų pabaigos kūrinys. Jis buvo sukurtas ir įrašytas žiemą Airijoje, gal todėl toks kitoks. Tada mokiausi gyventi šia diena, nes ji daugiau niekada nebegrįš. Kai kur šiek tiek perlenkiau lazdą.

Ir paskutinė kelionės atkarpa yra jos pradžioje, kaip ir gyvybės cikle — "Eternal Connection". 2012 metai iki kraštų užpildyti gamta, mantrų garsais, kosmoso ir artimų sielų pajautimu. Ačiū jums, mano gydūnai ir gydūnės. Žemė ir dangus džiaugiasi jūsų kvėpavimu.

Kūryba vyks toliau ir iki šių metų galo noriu išleisti dar vieną muzikos rinkinį EP formatu, kuris jau turi savo vardą. Jis bus šiek tiek kitoks, bet kartu tęstinis.

O kol rašiau prie atviro lango, saulė nusileido priešais akis tiesiai į Vilniaus horizontus. Dambrelio garsas atidarė duris ir aš atverčiau naują puslapį.

Daugiau straipsnių