Drebinantis stoicizmo krypties filosofo Senekos mokymas ir 17 nesenstančių idėjų, kurios jau 2000 metų padeda žmonėms atrasti sielos ramybę

Photo by REBEL
Large

Noriu pasidalinti keletu Senekos pamokymų iš knygos "Apie sielos ramybę" (Dialogorum libros XII), kurią galima įsigyti čia. Senekos filosofija ypatinga tuo, kad ji tobulai tinka mums, XXI-ojo amžiaus visuomenei, pasižyminčiai gausa, galimybėmis ir nuo senovės romėnų tarsi nukopijuotomis problemomis.

•••

Galionai, broli, visi trokšta laimingai gyventi, bet dauguma miglotai įsivaizduoja, kas sudaro laimingo gyvenimo esmę. Pasiekti laimę nėra lengva todėl, kad išklydęs iš kelio žmogus tuo greičiau nuo jos tolsta, kuo atkakliau į ją veržiasi; žengiant priešinga kryptimi pats skubėjimas kaltas dėl didėjančio atstumo.

•••

Didžiausios nesėkmės ištinka todėl, kad derinamės prie kitų nuomonės, nusprendę, jog geriausias yra tas daiktas, kuriam visi pritaria. Matydami daugybę pavyzdžių gyvename ne protingai, o panašiai į kitus.

•••

Žalinga lygiuotis į žengiančius priekyje. Kiekvienas labiau linkęs patikėti, negu svarstyti, niekuomet nesamprotauja apie gyvenimą pats, bet visi tiki kitais, todėl iš kitų pasiimtos klaidos išmuša mus iš vėžių ir parbloškia. Žūvame vadovaudamiesi svetimais pavyzdžiais. Išsigelbėsime tik atsiskyrę nuo bandos.

•••

Žmonija dar nesitvarko taip, kad dauguma būtų už gėrį. Liaudies pritarimas — blogio įrodymas. Ieškokime to, kas geriausia, o ne to, kas įprasta, to, kas suteiktų mums amžiną laimę, o ne to, ką giria prastuomenė, nevykusi teisybės aiškintoja. Prastuomene vadinu ne tik pilkasermėgius, bet ir karūnuotusius.

•••

Todėl griebiamasi kelionių ir išklaidžiojamos visos pakrantės, tai jūroje, tai sausumoje išbandant vis nepasitenkinantį tuo, kas yra, lengvabūdiškumą. "Dabar vykime į Kampaniją." Lepus kraštas greitai sulaukia paniekos: "Norisi pamatyti necivilizuotą šalį, keliaukime Brutijaus ir Lukanijos slėniais." Tačiau negyvenamame krašte pasigendama tam tikro dailumo, prie kurio sustojusios prabangos išpaikintos akys galėtų pailsėti nuo ilgai regėtų atšiaurių reginių. "Trauksime į Tarentą, į išgirtąjį uostą, į švelnios žiemos sritį, į jau senovėje buvusį turtingą kraštą. "Pernelyg ilgai ausys negirdėjo plojimų ir bildesio, malonu pasimėgauti ir žmogaus krauju: "Pasukime į Romą!" Vieną kelią ištakavus, griebiamasi kito, reginiai keičia reginius. Kaip sako Lukrecijus: "Taip nuo savęs bėginėja kiekvienas."

•••

Pašaukęs save prie kūrybos išvengsi pasišlykštėjimo gyvenimu, nusibodus dienai netrokši nakties, nei sau būsi nepakeliamas, nei kitiems nereikalingas. Daugelis norės su tavimi draugauti, prie tavęs šliesis kiekvienas geras žmogus. Dorybė niekuomet neglūdi nežinoma, bet skleidžia savo signalus. Kas bus vertas, suras ją pagal pėdsakus. Mat kai visiškai nenorime bendrauti, atsisakome žmonių ir gyvename tik atsigrežę į save, vienatvę be kūrybos lydi neturėjimas ką veikti. Pradedame vienus pastatus statyti, kitus griauti, mažinti jūrą, vesti vandenį sunkiai prieinamomis vietovėmis ir blogai paskirstyti gamtos mums duotą sunaudoti laiką.

•••

Paskui reikia įvertinti tai, ką ketiname nuveikti, ir palyginti savo jėgas su žadamais imtis reikalais. Juk visuomet darytojas turi turėti daugiau jėgų negu darbas: didesnė už nešėją našta būtinai jį prislėgs. Be to, kai kurie rūpesčiai nėra dideli, bet gausūs. Jie smarkiai kvaršina galvą. Reikia vengti ir tokių, kurie pagimdo daugybę naujų užsiėmimų; nereikia eiti ten, iš kur lengvai neišeisi.

•••

Niekada neįmanoma įvairias atšiaurias nelaimes pašalinti, idant nedaug audrų užgriūtų didelio laivo lynų tempėjus. Reikia susigūžti, kad ietys prašvilptų pro šalį. Todėl kartais apsaugo net ištrėmimai ir negandos; mažesnės nesėkmės gelbsti nuo didžiausių.

•••

Visi esame surišti su likimu. Vienų grandinė auksinė ir ilga, kitų trumpa ir purvina, bet ar svarbus šis skirtumas? Visi apstoti tų pačių sargybinių; surišti ir tie, kurie surišo kitus. O gal tu manai, jog kairės rankos grandinė lengvesnė? Vieną supančiojo aukštos pareigos, kitą — gėrybių gausa. Kai kuriuos slegia aukšta, kai kuriuos žema kilmė, kai kam gresia svetima, kai kam — jo paties savivalė, kai kuriuos vienoje vietoje laiko tremtis, kai kuriuos — žynio pareigos.

•••

Ar sunku grįžti ten, iš kur esi atėjęs? Blogai gyvens tas, kuris nemokės gerai numirti. Pirmiausia jis turi nuplėšti nuo šio dalyko vertingumo šydą ir gyvybės kvėpsnį laikyti menkniekiu.

•••

Turime pasidaryti ne tokie griežti, kad pernelyg neprisirištume prie numatytų dalykų ir pereitume ten, kur nuves aplinkybės, kad nebijotume pakeisti ar sprendimą, ar padėtį. Tačiau svarbu, kad mūsų nepasiglemžtų lengvabūdiškumas, priešiškiausia atilsio yda. Mat žmogų pradeda smaugti, įstumia į vargą ir atkaklus laikymasis užsibrėžto tikslo, nes likimas dažnai visai kitaip pakreipia, ir daug sunkesnis už tą laikymąsi niekuomet nesusivaldantis lengvabūdiškumas. Abu jie — ramybės nedraugai: ir negalėjimas nieko nepakeisti, ir nieko iškęsti.

•••

Turime taip nusistatyti, kad visos minios ydos mums atrodytų ne nekęstinos, bet juokingos. Verčiau mėgdžiokime Demokritą negu Heraklitą. Pastarasis iš namų išėjęs verkė, o anas juokėsi. Pastarajam visa, ką veikiame, atrodė pasigailėtina, o anam — paika. Taigi visa reikia sumenkinti ir lengvai pakelti. Žmogiškiau gyvenimą išjuokti, negu apverkti.

•••

Svarbus nerimasties šaltinis yra toks gyvenimas, kai susijaudinęs stengiesi, kad kam nors nepasirodytumei toks, koks esi. Juk daugelio žmonių gyvenimas yra melagingas, skirtas apsimetinėti. Mat ilgas savęs stebėjimas kankina: bijoma pasirodyti kitokiam nei įprasta. Niekada neišsilaisviname iš rūpesčių, galvodami, jog kiekvieną sykį esame vertinami, kai tik į mus pažvelgiama. [...] O juk kiek malonumo turi nuoširdus, pats save puošiąs paprastumas, niekaip savo būdo nedangstąs!

•••

Vidinis pasaulis ne visą laiką turi būti vienodai įsitempęs, jį reikia pakviesti ir pajuokauti. Sokratas neraudo, žaisdamas su berniūkščiais, Katonas vynu atpalaiduodavo valstybės rūpesčių nuvargintą sielą [...]. Reikia sieloms leisti atsipalaiduoti, pailsėjusios pakils geresnės ir smarkesnės. Kaip derlingiems laukams nedera primesti savo valdžios (mat juos greitai nualins nepabaigiamas vaisingumo poreikis), taip nuolatinis darbas palauš sielų polėkius. Truputį atsipalaidavusios ir atlyžusios, atgaus jėgas. Nuo vienas kitą vejančių darbų sielos atbunka ir suglemba.

•••

Mums net netenka pabūti susigyvenus su blogiu. Patinka tai viena, tai kita, tąsomės dėl to, kad mūsų sprendimai ne tik iškreipti, bet ir lengvabūdiški, plūduriuojame tai į čia, tai į ten, metę viena čiumpame kita, paliekame, ko troškome, siekiame, ką palikome. Vyksta begalinė troškimų ir graužaties kaita, visiškai priklausome nuo svetimų sprendimų ir geriausia atrodo tai, ko daugelis siekia ir giria, o ne tai, ką reikia girti ir siekti. Nežiūrime, koks kelias iš tiesų, geras ar blogas, bet vertiname jį pagal daugybę pėdsakų, tap kurių, beje, nėra grįžtančių pėdų.

•••

Ko skundžiamės gamta? Ji mums dosni: mokantiems pasinaudoti gyvenimas yra ilgas. Bet vienas — nepasotinamas šykštuolis, kitas uoliai vargsta dirbdamas beprasmį darbą, trečias mirksta vyne, ketvirtas suragėjo nieko neveikdamas, penktą alina visuomet svetimų nuomonių valdomas garbės troškimas, šeštą karštas noras prekiauti viliodamas pelnu veda per visas šalis, per visas jūras. [...] Kai kurie neapsisprendžia, kur pasukti, ir paskutinioji valanda pasičiumpa juos snaudžiančius bei žiovaujančius. Todėl neabejoju, jog teisingas yra didžiausio poeto tarsi pranašo pasakymas: "Gyvenimo tik trumpą dalį mes gyvename." O kita dalis yra laiko leidimas, ne gyvenimas.

•••

Niekas taip nepradžiugina sielos kaip ištikima ir švelni draugystė. Tai didžiulis gėris, kai širdys iš anksto atvertos, kiekviena paslaptis į jas nugrimzta saugiai, jų žinojimo nebijai kaip ir savojo, jų pokalbiai sušvelnina nerimą, nuomonė padeda apsispręsti, linksmumas išblaško liūdesį. Džiugu vien į juos pažvelgus!

Straipsnių prenumerata

Nemokama prenumerata leidžia automatiškai gauti naujus straipsnius ir kvietimus į koncertus el. paštu. Nauji prenumeratoriai taip pat iškart gauna dovanų pirmąjį muzikos albumą "11:11". Prisijunk prie tūkstančių žmonių, kurie skaito Virsmų žurnalą.

Pasidalink savo mintimis komentaruose

Būtina laikytis etikos taisyklių, nedėti reklaminių nuorodų ir gerbti visus skaitytojus. Ačiū.

Daugiau straipsnių