Virsmai
Tyrinėk, svajok, tapk atradėju

Trumpa asmeninė ataskaita apie tai, kas įvyko per kelis metus, ko išmokau, ir kokie netolimos ateities planai

Dabar tai rašydamas jaučiuosi lyg tyrinėtojas, grįžęs iš keletą metų trukusios ekspedicijos po tolimus salynus, kuriuose rinkau medžiagą apie keistas rūšis, patyriau linksmų ir sunkių nuotykių, prirašiau daugybę žurnalų su pastebėjimais, ir tam tikra prasme tapau kitu žmogumi.

Džiugu bent trumpam vėl pilnai būti čia ir sakyti labas! 😊

Visko įvyko tiek daug, kad galėčiau pasakoti valandų valandas. Tačiau šio teksto tikslas - trumpai pasidalinti keletu minčių, progresu ir mokymosi procesu.

Šiandien norėčiau trumpai apžvelgti keletą temų:

  1. Kas įvyko per keletą paskutinių metų.
  2. Mano pamokos, galinčios praversti kitiems.
  3. Netolimos ateities planai.

Kas įvyko per keletą paskutinių metų

Galbūt tai menininkų bruožas, bet aš matuoju gyvenimą laikotarpiais nuo vieno pabaigto ir į viešumą išleisto kūrinio iki kito. Mano gyvenimo vizijoje šie laikotarpiai turi trukti 1-2 metus, bet nutinka visaip.

Taigi, paskutinis toks taškas buvo 2015 metai, kai išleidau paskutinį muzikos albumą "Awareness", netgi nepaisant to fakto, jog po jo vyko nemažai kitų labai svarbių dalykų.

Taigi, kas įdomaus įvyko nuo 2015 metų iki dabar?

  1. Prisidėjau prie keleto projektų (startup'ų) įvairiuose pasaulio kampeliuose. Tam skyriau iš esmės visą laiką ir energiją. Vieni projektai tęsėsi ilgiau, kiti trumpiau, tačiau visi buvo labai vertingi dėl suteiktos patirties ir ne tik. Jau beveik 2 metus intensyviai dirbu vien su Tipi, man tai labai ypatingas produktas/verslas.
  2. Su Iveta pasistatėme mažą namelį gamtoje ir ten gyvenome 2017 metų vasarą. 3 mėnesiai laukinės gamtos apsuptame jaukiame namelyje be patogumų buvo magiški. Šildymasis krosnele, maudynės upelyje, stirnos, lapės ir šernai kieme, o vakarais pelėdų ūbavimas. Jie leido suprasti, jog ateity norime visą laiką gyventi lietuviškos gamtos apsuptyje, tik reikia geriau tam pasiruošti, kad buitis pareikalautų tik vos daugiau laiko, negu gyvenant mieste, ir pavyktų lengviau suderinti kasdienį darbą mieste.
  3. Sukūriau naują asmeninę idėjų sklaidos platformą, kurią vadinu Spacecraft. Su ja veikia ir virsmai.lt, ir jocius.net puslapiai, o ateityje veiks ir dar keletas mano bei Ivetos projektų. Mąstau apie produkto kodo atskleidimą (open-source). Tikrai galėjau rasti ir naudoti ką nors jau egzistuojančio, tačiau mane labai domina "pasidaryk pats" ("DIY") filosofija. Be to, Spacecraft mane įkvepia ir skatina kitų dalykų kūrimą, o tai yra didelis atlygis.
  4. Pradėjau kurti Virsmų tipį - virtualią uždarą bendraminčių bendruomenę, į kurią šiandien yra priimta virš 200 žmonių. Tai reiškia, jog pavyko sukurti apie 20000 potencialių ryšių tarp Lietuvos esamų ir būsimų kūrėjų. Ryšių skaičių galima nustatyti panaudojant formulę n(n-1) / 2. Pirmosios kolaboracijos tarp narių jau įvyko. Tačiau ar ir kaip šie ryšiai pasitarnaus priklauso tik nuo pačių žmonių. Ateityje norėčiau rasti ir pakviesti daug daugiau į progresą ir ekologiją orientuotų narių.
  5. Pradėjau kurti minimal ambient muziką ir filmuoti gamtoje grojančius instrumentus. Tai mano artėjančio naujo projekto Forest Ambience aušra, bet apie tai vėliau.

Visa tai kainavo daug laiko, energijos ir netgi sveikatos, bet buvo įdomu ir vertinga. Žinoma, čia yra šviesioji visko pusė, sėkmingai nužydėjusių žemuogių vaisiai. Darant dalykus būna labai daug nesėkmių, nepavykusių bandymų, streso, kovos ir nerastų atsakymų. Bet aš niekad nerašau apie dalykus, kurie nekuria kitiems vertės. Manau, kad visi ir taip gerai suvokia egzistuojant dvi monetos puses ir du lazdos galus.

Bet kodėl gi aš pasakoju apie šiuos darbus? Iš dalies tam, kad būčiau skaidresnis ir geriau būtų matomas kontekstas, iš kurio rašau straipsnius ir kuriu muziką. Taip pat tam, kad informuočiau, kokia patirtimi galiu pasidalinti, jeigu kam nors prireiktų patarimo ar pagalbos. Nes aš pats nuolat ieškau gerų patarimų ir mokausi iš kitų žmonių patirties. Nėra kito kelio.

Mano pamokos, galinčios praversti kitiems

Keletas pamokų, kuriomis šiandien galiu pasidalinti.

  1. Svarbu žinoti, ko nori, ir turėti aiškų ketinimą tai pasiekti, tuo pačiu metu suvokiant, jog galutinis sėkmingas rezultatas greičiausiai labai skirsis nuo pirminės idėjos. Noriu pasakyti, kad neužtenka norėti kažko abstrakčiai, pvz. dirbti įdomų darbą, gyventi prie gamtos, parašyti knygą. Turi būti iš valios kylantis jausmas, vadinamas ketinimu, t.y. vidinis apsisprendimas padaryti kažką tikslaus, apibrėžto. Kai tai žinai ir turi ketinimą, turi apie tai daug galvoti, tuo gyventi, nuolat užsirašinėti idėjas, jas gerinti, braukyti, persigalvoti, atrasti iš naujo ir imtis mažų žingsnių toms idėjoms įgyvendinti.
  2. Nepatogumas yra progreso ženklas. Jeigu jautiesi nekomfortiškai, jeigu sunku, bet tai patiri realizuodamas savo ketinimą, tai labai geras dalykas. Turi dirbti toliau, nesustoti. Turi išlaukti. Ką turiu omeny, sakydamas išlaukti? Nepatogumo ir kančios jausmas kyla todėl, kad svajonės siekimas reikalauja naujos elgsenos, t.y. daryti tai, ko iki šiol nedarei. Nes jeigu būtum daręs, svajonė jau būtų pažymėta varnele svajonių sąraše. Elgseną kuria nusistovėję neuronų tinklai smegenyse, tačiau imantis kažko naujo, reikalingi nauji tinklai (nauji neuronų pluoštai, vadinami magistralėmis). Reikia darbo ir ypač laiko, kad smegenys juos sukurtų dėl savo neuroplastiškumo. Taigi, širdyje džiūgauk, jeigu darai tai, kas tau svarbu, bet jautiesi apgailėtinai ir akys nespindi laime. Tai praeis ir galėsi skinti vaisius.
  3. Dar prieš metus ar du, kai turėjau daug daugiau laisvo laiko, man atrodė, jog jo turiu labai mažai, todėl tik gerai pasistengęs galiu susikurti laiko kūrybai ir įvairiems asmeniniams projektams ar buities darbams. Tačiau tik tada, kai dėl tam tikrų nuostabių mažų priežasčių laiko daugiau negu nebeliko, man tapo aišku, koks realiatyvus ir išgalvotas šis suvokimas. Tai man leido tapti laisvesniam savo paties prote ir atrasti antrąjį kvėpavimą. Įsitikinau, jog kiekvienas iš mūsų gali bent šiek tiek daryti to, kas įkvepia, netgi po ofiso, buities ir šeimos darbų, ir patirti daugiau gyvo gyvenimo. Paradoksalu, tačiau aš dar niekad nesijaučiau gebantis tiek daug sukurti iš pirmo žvilgsnio be lašo laisvo laiko, kiek dabar. Išsisukti nebepavyks. Tikėk savo galiomis, tu jų turi. 💪

Tai tik kelios mano išmoktos pamokos, daugiau jų aprašyti reikėtų atskirai.

Netolimos ateities planai

99% laiko ir pastangų toliau bus skiriama Tipi. Nes tai labai didelis projektas, reikalaujantis visos komandos atsidavimo ir optimalaus investuotojų pinigų panaudojimo.

Vis dėlto yra tas likęs 1%, į kurį žiūrint pro mikroskopą galima pamatyti aiškią struktūrą ir gyvybę. Tai mano naujas projektas Forest Ambience.

Forest Ambience – tai tęstinis ambient muzikos projektas, skirtas pasakoti apie miškus, turtingas ekosistemas ir žmonijos bei visos biosferos priklausomybę nuo jų sveikatos. Aš dar tik bręstu šiam darbui, bet tuo pačiu noriu jo imtis nedelsiant.

Deja, miškai visame pasaulyje kertami vis intensyviau, ir kitur jie tikrai nėra taip efektyviai atsodinami, kaip Lietuvoje. Be to, ką reiškia atsodinti 500 metų amžiaus miškus, kurie tik pusiau legaliai naikinami Brazilijoje, Tasmanijoje, Indonezijoje ir kitur? Tačiau nepaisant tvarkingos ir gerai reguliuojamos miškininkystės, atsodinti miškai nebesukuria tokių gyvų ekosistemų, kokias turi sengirės. Taigi, žmonija tyliai slysta į biologinę katastrofą, ir gali nutikti taip, jog netgi dedant dideles pastangas, inovuojant technologijas ir kiekvieno iš mūsų gyvenimo būdą, viso to sustabdyti nebeįmanoma.

Tačiau tie, kam šie klausimai rūpi, gali imtis bent jau mažų veiksmų. Ypatingai retai apie tai kalbu, bet mano gyvenimas nuo vaikystės buvo skirtas gamtosaugai, ir Forest Ambience yra mano mikroskopinė pastanga pradėti dirbti šioje srityje. Lokaliai ir globaliai. Bet apie tai daugiau kalbėsiu ateityje. Kol kas paminėsiu tik tiek, kad projekto ugnį įžiebiančių naujai kuriamų muzikos kūrinių vaizdo įrašus galima sekti mano Instagram ir Youtube profiliuose, o pirmasis serijos albumas turi būti išleistas iki vasaros pabaigos.

O dabar noriu baigti rašyti šį tekstą tarsi atvirą ir asmeninį laišką, bei pasakyti ačiū, kad esi ir grįžti paskaityti. Palaikykime ryšį. ☀️ Iki.

Daugiau straipsnių