Paleidžiu, kas buvo, todėl galiu atrasti

Autoriai
© Martynas Jocius

Kad turiu taip pasielgti intuityviai jaučiau ne vienerius metus, bet turėjau sulaukti tam tikro tinkamo laiko, tam tikro reikiamo pojūčio. Tai tarsi metamorfozė.

Juk dažnai gaila paleisti kažkuo reikšmingus kūrinius, senas geras idėjas, pažįstamus kelius. Vis dėlto priėmiau sprendimą ir sukūriau naują, tuščią, švarią erdvę, kurioje palikau vos kelis man artimus tekstus iš visos Virsmų projekto kelionės bei jos priešistorės. Nes viskas keičiasi ir nelieka taip, kaip buvo.

Taip, aš ištryniau beveik visus metų metus rašytus Virsmų tekstus, kurie susilaukė nemažos sėkmės ir kurie padarė didelę įtaką mano supratimui, ką gali vienas žmogus arba nedidelė žmonių grupė, jeigu nuoširdžiai dirba. Tekstus, kuriuos kažkada skaitė dešimtys tūkstančių žmonių ir kurie sulaukdavo nuostabių, mane padrąsinančių atsiliepimų. Tai buvo stipru.

Bet tai praėjo ir laikas versti naują puslapį. O šiuo įrašu noriu ir pasidalinti mintimis, ir oficialiai paaiškinti, kurgi dingo senasis turinys.

Projekto kryptis matomai ėmė keistis jau prieš kelis metus, o praėjusiais metais išėjusio albumo Nebylusis žinojimas kūrinys "Aš apsisprendžiu" irgi buvo labai simbolinis. To kūrinio pavadinimas buvo įkvėptas prof. Tado Ivanausko autobiografijos "Aš apsisprendžiu", nuo kurios vaikystėje prasidėjo mano rimtas susidomėjimas gamtos mokslais.

Bėgant metams į visumą susijungė ne viena domėjimosi ir profesinė sritis: biologija, ekologija, gamtosauga, technologijos, programavimas, muzika, grafika, fotografija ir kitos.

Ši medšarkės nuotrauka viršuje man reiškia naująjį etapą. Ji man įdomi ne tik dėl paukščio rūšies, žvilgsnio nuotaikos, kojų susidėjimo tupint ant žolinio augalo, vaizdo ryškumo ir optikos sulietų fono spalvų. Ji simbolizuoja paprastumą, tvarumą, ryšį su natūralia aplinka ir gyvą gyvenimą. Ir, žinoma, naujus mano pasakojimų formatus.

Paleisdamas senuosius tekstus, senąsias mintis, senuosius ryšius, senuosius veikimo būdus, aš atlaisvinu erdvę naujoms idėjoms, naujoms kryptims, naujiems ryšiams, naujiems darbams.

O darbų laukia labai daug. Ir niekas kitas jų už mus nepadarys. Turime atvirai kalbėtis, suprasti, ko dar nežinome, palaikyti, daug mokytis ir treniruotis, ieškoti jungimosi taškų, bendradarbiauti, kurti planus, gauti reikiamus įrankius, tikėti savo jėgomis ir veikti. Kalbu ne tik apie gamtos pažinimą ir gamtosaugą, bet ir apie bendruomeniškumą, asmeninę bei tautos savimonę, laisvės išsaugojimą, įvairias inovacijas ir tvarų gyvenimo būdą.

Ši nauja interneto svetainė tebūnie mano ir kitų žmonių mąstymo platforma. Naujų, keistų, įdomių idėjų platforma. Čia aš ketinu dalintis, ką matau, kaip mąstau, ką noriu pakeisti, ką išsaugoti, ir kokius būdus matau tai daryti.

Keliaukime kartu.