Virsmai
Kūrybinės kelionės užrašai

Virsmai 006: Gyvos upės paslaptingi krantai / Tekančio vandens terapija / Nuostabus ruduo

Tai buvo dar viena giliai terapinė kelionė ne tik prie upės, bet ir į upę. Išvažiavau atrasti naujų atkarpų, slepiančių naujus vingius, naujus srovėje stūksančius akmenis, dar nematytas pakrantes. Ir tąkart man pasisekė: turėdamas vos kelias valandas visam nuotykiui, radau upę ir tikrai magiškas jos vietas.

Rugsėjis – paskutinis mėnuo metuose, kai imu į rankas meškerę ir važiuoju į mažas upes ar upeliukus susitikti su margaisiais upėtakiais (lot. Salmo trutta fario). Nuo spalio 1 d. iki sausio 1 d. juos žvejoti draudžiama, nes vyksta upėtakių nerštas ir jiems geriau netrukdyti, todėl tai paskutinė proga prieš ilgą tylą.

Dėl šios priežasties rugsėjo mėnesį pasistengiau nuvažiuoti prie 3 skirtingų upelių. Šiame vaizdo įraše įamžinta antroji kelionė. Pirmąją pasilikau sau kaip asmeninį tenkaros nuotykį, kurį irgi dar ilgai prisiminsiu. Na o apie trečiąją kelionę galbūt pavyks papasakoti kitą kartą.

Šįkart upės vanduo dar nebuvo žiemiškai šaltas, bet jau daug vėsesnis, negu vasarą. Vis dar nusprendžiau nenaudoti nuo vandens apsaugančių braidžiojimo kelnių, todėl nusiteikiau neperšalti ir bridau, lėtai žengdamas slidžiais povandeniniais rieduliais, atidžiai stebėdamas kūno pusiausvyrą. Ir man pavyko kelis kartus kirsti upę negiliose vietose, išliekant iki pusės sausam.

Tai buvo stipri tekančio vandens terapija. Tikrai kiekvienam rekomenduoju bent kelis kartus metuose įbristi į tekantį upelio vandenį, pabūti jame bent 10 minučių. Tai turi man dar nesuprantamą valantį ir raminantį poveikį protui. Ir tai kuria ryšį su natūralia aplinka, kas vėliau juntama kaip natūrali vidinė pilnatvė, kurią miesto žmogus bando rasti kažkur visai kitur.

Daugiau straipsnių