Virsmai
Kelionės į gamtos dimensijas

Aukštupių lašišos

Dabar yra labai ypatingas metas. Artėja gruodis, ir štai iš Baltijos jūros prieš keliasdešimt dienų pajudėję atlantinės lašišos, pasitikėdamos nuojauta, atmintimi ir dar nežinomais gebėjimais, jau pasiekė kai kurių Lietuvos upių aukštupius. Ten jos dabar, šiuo metu, savo milžiniškais kūnais šluoja dugną, ruošia namus ir deda kelias dešimtis tūkstančių ikrelių. O tada, šiek tiek pailsėję, iki pavasario jos grįš gyventi į jūrą.

Lietuvos lašišos – vienos didžiausių pasaulyje. Kai apie tai sužinojau, man buvo sunku patikėti, nes Lietuva maža, jos upės irgi nėra labai didelės. Kodėl gi pas mus turėtų atplaukti didelės lašišos? Ar kas nors jas gyvai matė?

Ne tik matė, bet ir daug metų tyrė, stebėjo. Metro, pusantro metro ilgio – štai kokios žuvys tyliai ir kartais nepastebimai plaukia neršti ne į Nemuną ar Nerį, o į prieinamus ir tinkamus jos intakus. Lašišos, šlakiai, žiobriai – šios rūšys gyvena jūroje, tačiau neršti grįžta ten, kur kažkada jų tėvai jiems šlavė žvirgždą ir ruošė namus gyvenimo pradžiai. Į mažas, šaltavandenes ir švarias upes bei upelius.

Tądien aš iškeliavau prie nedidelės mėgstamos upės pažiūrėti, kaip ji atrodo žiemai artėjant. Slapta vyliausi pamatyti lašišą, todėl pakrantėmis ėjau tyliai ir lėtai. Jau seniai svajojau nufilmuoti neršiančią lašišą, ir nors šįkart nepavyko to padaryti kokybiškai, veiksmo kamera vis dėlto netikėtai užfiksavo vieną tikrai didelę žuvį. Kviečiu pakeliauti kartu.

Daugiau straipsnių