Magiškoji arbata

Vienas iš mano naudojamų natūralių ir tikrai efektyvių receptų yra arbata, apie kurią noriu papasakoti.

Šiandien terminai "biohackingas", "mitochondrijos", "ketonai" ir pan. yra vis plačiau žinomi ne mokslo žmonių tarpe, ir tai tikrai džiugina. Aš norėčiau būti apie juos žinojęs prieš 20 metų, bet geriau vėliau, negu niekada, todėl šiandien papasakosiu apie Pu-erh arbatą su priedais, kuri tiks ir kavos negeriantiems žmonėms.

Tai skani ir maistinga arbata, susidedanti iš tokių ingredientų:

Pu-erh arbatos
Žaliosios arbatos
Kokosų aliejaus
Sviesto
Ciberžolės

Atidžiau pažiūrėkime į visus šios arbatos komponentus.

Pu-erh arbata — senovinis vaistas iš Junanio

Kažkada Pu-erh arbatos gamybos procesai buvo įslaptinti, nes ji buvo naudojama kaip svarbus vaistas ir ekonominis svertas. Ją išgauti mokėjo tik Junanio (Yunnan) regiono vienuoliai Kinijoje. Šiandien ši teritorija vis dar yra pagrindinis Pu-erh gamybos taškas pasaulyje.

Pu-erh arbata daugeliui gerai žinoma, jos galima lengvai rasti turbūt visose arbatos parduotuvėse (nors kokybė gali ir labai skirtis). Ši arbata gaminama iš to paties arbatos augalo (lot. Camellia sinensis), iš kurio gaminamos ir žalioji, ir Ulongo bei juodoji arbatos. Kuo šios arbatos skiriasi, jeigu gaminamos iš to paties augalo?

Žalioji arbata yra visai nefermentuota.
Ulongas fermentuojamas tik truputį.
Juodoji arbata išgaunama lapelius pilnai fermentuojant.
Pu-erh išgaunama po fermentacijos lapelius ilgesnį laiką (2-8 metus) brandinant drėgmėje.

Fermentacijos procesas atskleidžia naujas arbatos savybes, todėl Pu-erh turi tai, ko neturi žalioji arbata, ir atvirkščiai.

Pavyzdžiui, Pu-erh turi kur kas mažiau kofeino, negu žalioji arbata. Žalioji arbata taip pat turi daug daugiau teanino (L-theanine) — veikliosios medžiagos, kuri labai pozityviai veikia žmogaus kūną, jį vienu metu ir atpalaiduodama, ir suteikdama budrumo (teaninas pardavinėjamas net kaip maisto papildas tablečių forma, jis labai populiarus tarp sportininkų ir "entreprenerių").

Pu-erh arbata skatina kūno riebalų deginimą, todėl puikiai tinka norintiems mažinti nereikalingą svorį. Ji taip pat padeda detoksikuoti kepenis, o kepenys yra bene svarbiausias (ir didžiausias) žmogaus kūno organas.

Tuo tarpu žalioji arbata turi kur kas daugiau antioksidanto EGCG, kuris skatina neurogenezę — naujų neuroninių ląstelių gamybą iš organizmo kamieninių ląstelių. Senas faktas apie vienkartinį neuronų susiformavimą vaikystėje jau paneigtas. Dabar mokslas žino, jog nervų sistema regeneruojasi — su sąlyga, kad žmogus tinkamai maitinasi ir sportuoja.

Taigi, šiame arbatos recepte naudosime ir Pu-erh, ir žaliąją arbatą: ir dėl jų turimų veikliųjų medžiagų, ir dėl įdomesnio skonio.

Kokią žaliąją arbatą rinktis? Tinka ir sencha, ir Ulongas, ir kitos žaliosios arbatos.

Kokosų aliejus — žmonijos supermaistas

Kokoso riešutas savyje saugo ypatingus riebalus, kurių randama tik nedaugelyje kitų maistų produktų — sočiąsias riebalų rūgštis. Iš kokoso riešutų išspaustas aliejus turi labai daug MCT (angl. medium-chain triglycerides) riebalų — apie 62% viso tūrio.

Kuo MCT riebalai naudingi? MCT cheminiai junginiai turi trumpesnes molekulines grandines negu LCT (angl. long-chain triglycerides) riebalai, todėl maisto įsisavinimo metu MCT grandinės keliauja tiesiai į kepenis, kur akimirksniu verčiamos sveika energija, vietoje to, kad būtų sandėliuojamos riebalų pavidalu kūne. Taigi, kokosų aliejus yra žaibiškas sveikos energijos užtaisas. Ir ne šiaip energijos, o ketonų — dalelių, kurios nervų sistemai yra geriausias energijos šaltinis.

Tiesa, MCT riebalai taip pat skaidosi į keletą rūšių, kurios skiriasi pagal savo naudingumą, tačiau čia apie tai nekalbėsiu, informacijos apie "lauric acid", C8 ir C10 junginius galima rasti internete.

Sunkiau skaidomų LCT rūšies riebalų mes gauname iš augalinės kilmės aliejų, tačiau daug MCT riebalų turi tik kokosų aliejus ir sviestas (šiek tiek turi ir sūris bei jogurtas, tačiau tik mažas procentas žmonių nepatiria alerginių reakcijų dėl laktozės ir kazeino, kurie ląstelėse sukelia išoriškai nematomus, bet gana baisius uždegiminius procesus).

Taigi, mums įprastas sviestas (arba "Gi" sviestas su pašalintais baltymais) yra tradicinis geras MCT šaltinis. Vis dėlto kokosų aliejus turi gerokai daugiau MCT už sviestą, todėl optimalu yra naudoti juos abu.

Kokosų aliejus įdomus ne tik kaip energijos šaltinis. Jis turi stiprų antibakterinį ir antivirusinį poveikį, todėl naudojamas su maistu jis padeda organizmui įveikti į žarnyną patenkančias piktąsias bakterijas, tokiu būdu padėdamas imuninei sistemai ir saugodamas jos resursus svarbesnėms kovoms su ligas sukeliančiais virusais ir bakterijomis.

Svarbu paminėti, jog kokosų aliejus taip pat labai tinka skalauti burną, nes įveikdamas burnos ertmės bakterijas lėtina dantų gedimą. Jis taip pat padeda apsaugoti odos pažeidimus naudojant jį išoriškai ant odos.

Tyrimai rodo, kad kasdien naudojamas kokosų aliejus gali padėti mažinti svorį, saugoti sveiką širdį ir gydyti artritą. Šiuo metu mokslininkai aktyviai tyrinėja beveik magišką kokosų aliejaus poveikį prieš demesiją ir Alzheimerio ligą.

Apie paskutinį ingredientą ciberžolę ("kurkumą") parašysiu trumpai. Tai prieskonis, naudojamas ne tik suteikti maistui geltoną atspalvį ir jį paskaninti, bet ir kaip senovinis Ajurvedos vaistas. Ciberžolė labai efektyviai mažina mums nematomus organizmo uždegiminius procesus, kurie nuolat vyksta dėl pačių įvairiausių priežasčių — toksiško maisto, alergenų ir pan. Ciberžolėje randama aktyvioji medžiaga kurkuminas taip pat skatina nervų sistemos regeneraciją.

Kaip pasigaminti energetinę arbatą ir kada ją gerti

Arbata paruošiama labai paprastai ir greitai:

Į arbatinuką dedame žiubsnelį Pu-erh arbatos.
Tuomet dedame žiubsnelį žalios arbatos.
Užberiame ketvirtį ar pusę arbatinio šaukštelio maltos ciberžolės.
Mišinį užpilame karštu, bet ne verdančiu vandeniu.
Palaukiame 2-4 min.
Į puodelį dedame gabalėlį sviesto.
Į puodelį dedame pilną arbatinį šaukštelį kokosų aliejaus.
Pilame arbatą į puodelį.
Palaukiame, kol ištirps skanieji riebalai.
Išmaišome šaukšteliu arba suplakame (su rankiniu pieno plakikliu arba blenderiu — suplakus arbata dar paskanėja).

Labai norint arbatą galima paskaninti medumi, tačiau tai nėra oficiali recepto dalis. Taip pat galima laisvai eksperimentuoti ir į arbatą dėti šiek tiek paprasto imbiero šaknies (šviežios arba maltos), cinamono, kardamono ar prieskoninių žolelių.

Šią arbatą gerai gerti prieš pusryčius, 6-8 val. ryto. Nuo 2015 vidurio aš ją kasdien naudoju per savo ryto ritualą. Išgėrus šios arbatos dar valandą ar kelias nesinori valgyti, nes organizmas gauna jam svarbių medžiagų ir jaučiasi ramus (tai gali būti labai patogu žmonėms, kurie ryte nespėja pavalgyti, nes dirba ofisuose nuo 8 val. ryto), tačiau vėliau darbus pradedantiems pusryčiauti ji tikrai netrukdo.

Gerai tai, kad ši arbata yra tarsi maisto papildas ir dera prie esamo gyvenimo būdo. Pvz., apie 9-10 val. ryto galima gerti pirmąją kavą, o po pietų yerba matę, ir gauti norimą papildomą šių gėrimų poveikį. Be to, per parą rekomenduojama suvartoti bent 3 šaukštelius kokosų aliejaus, todėl jį galima dėti ir į gaminamą maistą.

Arbatos poveikis koncentracijai ir energijai bus jaučiamas jau tą pačią valandą, tačiau tikrieji organizmo pokyčiai (nervų ir imuninės sistemos atgimimas) prasidės po kelių savaičių ar mėnesio. Atsiras ne tik daugiau sveikos energijos (t.y. naujos energijos iš ketonų, o ne kofeino sukeliamo energijos antplūdžio iš kūno rezervų), tačiau juntamai pagerės atmintis (verta atskirai pasidomėti mielinogeneze), o tai labai daug keičiantys faktoriai šiais intensyviais laikais, kai (ypač jauniems, progresyviems žmonėms) svarbus kiekvienos valandos produktyvumas.